Žindymas – gamtos duotas stebuklas, kuris dažnai šiuolaikinei mamai sukelia nemažai sunkumų. Rodos, čia turėtų veikti instinktai ir pasąmonėje užkoduotas žinojimas, tačiau ilgus metus vyravusi „mada“ kūdikius maitinti mišiniais, gerokai sujaukė mūsų natūralią patirtį.

Jei civilizacijos nepaliestų genčių (pvz, Australijos Aborigenų) moterys žindymą suvokia, kaip savaime suprantamą ritualą, „kurį mokėjo visada“, tai šiuolaikinės emancipuotos, savarankiškos moterys, neturėjusios sėkmingo ir ilgo žindymo pavyzdžių savo aplinkoje, maitinti turi mokytis iš naujo.

Visgi žindymas – ne aukštoji matematika. Jei mama turi noro ir pasiryžimo, jis išmokstamas greitai! :) O kad praktika vyktų kuo sklandžiau, pravartu žinoti ir šiek tiek teorijos apie galimus sunkumus. Juos ir aptarkime.

1. SKAUSMINGI SPENELIAI

Tai – vienas pirmųjų žindyti pradėjusių mamų nusiskundimų. Jei kūdikis prie krūties glaudžiamas tinkamai, spenelį apžioja taisyklingai ir neturi trumpo liežuvio pasaitėlio, tuomet nemalonūs pojūčiai trunka nuo 30 sekundžių iki 1 minutės. Šis nepatogumas tęsiasi pirmosiomis dienomis, kol krūtys, o ir pats organizmas bando prisitaikyti prie naujų potyrių. Tačiau skausmui besitęsiant nuolatos ir nesibaigiant net ir po dviejų savaičių, reikia ieškoti rimtesnės priežasties. Tai gali būti neteisingas spenelio apžiojimas arba trumpas kūdikio liežuvio pasaitėlis.

Ką daryti? Abiem atvejais reikia kreiptis į specialistus (pediatrę, laktacijos specialistę, veido ir žandikaulio chirurgą), po kurių konsultacijos ar mažos chirurginės intervencijos, žindymo patirtis ima gerėti ne dienomis, o valandomis :)

2. ĮTRŪKĘ SPENELIAI

Beveik visais šios problemos atvejais „kaltas“ prastas spenelio apžiojimas, kurį sąlygoja netaisyklingas kūdikio priglaudimas prie krūties arba trumpas liežuvio pasaitėlis.

Ką daryti? Koreguokite apžiojimo padėtį. Kūdikio burnytė turi būti plačiai išžiota, apatinė lūpa turi būti išsivertusi, smakras prigludęs, rudasis spenelio laukelis turi būti apžiotas daugiau apačioje, nei viršuje, turi būti girdima, kaip nuryjamas gurkšnis.

Po maitinimo išspauskite kelis lašus pieno ir palikite nudžiūti. Kuo ilgiau būkite apnuogintomis krūtimis. Naudokite antibakterines sidabro kepurėles arba tepalą su lanolinu. Neplaukite krūties muilu ar sausinančiomis dezinfekuojančiomis priemonėmis. Praustis užtenka vieną kartą dienoje. Tepalo nuplauti prieš maitinimą nereikia.

3. TRUMPAS LIEŽUVIO PASAITĖLIS

Jei žindymo sunkumai tęsiasi kelias savaites, spenelių įtrūkimai tik didėja, o skausmas darosi nebepakeliamas – greičiausiai problema su trumpu kūdikio liežuvio pasaitėliu.

Ką daryti? Kreipkitės į savo gydytoją, kuri jus nukreips pas veido ir žandikaulio chirurgą.

4. KRŪTŲ PABRINKIMAS

Ši problema dažniausiai nutinka praėjus keletai dienų po gimdymo, kada priešpienį pakeičia tikrasis pienas. Krūtys tampa sunkios, kietos, skausmingos. Oda – išsitempusi, patinusi. Pienas teka sunkiai, kūdikiui sunku žįsti. Gali pakilti temperatūra. Taip pat krūtys gali pabrinkti dėl vienos ar kitos priežasties jų neištuštinus kūdikiui ar pientraukiui.

Ką daryti? Prieš žindant sušildykite krūtis duše ar šiltais kompresais. Šiluma paskatina pieno tekėjimą. Pabandykite kelis mililitrus nusitraukti ranka ar pientraukiu, švelniai pamasažuokite. Atsipalaiduokite. Nepanikuokite, nes tai nepadeda. Jei reikia, skausmui apmalšinti naudokite su maitinimui derančius vaistus nuo skausmo. Ir žindykite, žindykite, žindykite. Visgi, jei kūdikis krūties atsisako, nes nebėga pienas, duokite jį nuraminti vyrui (mamai, sesei ar kitam pagalbininkui), o pati stenkitės užsiimti kažkuo, kas jus nuramins, atpalaiduos. Pavyzdžiui, apsikabinkite mylimąjį, leiskite būti jo glostoma, raminama, suvalgykite ką nors skanaus. O tada, nurimus jums ir vaikeliui, pradėkite žindymą :)

5. GUZAS KRUTYJE

Tai – dėl užsikimšusio pieno latakėlio atsiradęs pieno sąstovis vienoje krūties dalyje. Probleminė vieta būna skausminga, patinusi, oda paraudusi, karšta.

Ką daryti? Duokite žįsti. Atraskite tokią žindymo padėti, kad kūdikio smakras liestųsi į sukietėjusią vietą, taip ją masažuotų traukdamas. Taip pat bandykite šiltą dušą ar kompresą, lengvą masažą pieno tekėjimo kryptimi žindant ar traukiant pientraukiu.

6. MASTITAS

Tai – uždegimas, atsiradęs dėl laiku neišspręsto pieno sąstovio ir įvykusios infekcijos. Prie skausmo ir visų fizinių „guzo“ požymių prisideda ir sukilusi temperatūra bei atsiradęs šaltkrėtis.

Ką daryti? Žindykite, vaikeliui negalavimas įtakos neturi. Dėl antibakterinio gydymo būtina kreiptis į gydtoją.

7. PIENLIGĖ

Tai – grybelinė infekcija, kuriai būdingas deginantis, gilus skausmas maitinimo metu į po jo. Speneliai būna skausmingi, karšti, tačiau akivaizdžių krūties ar spenelio pakitimų nesimato. Taip pat gali atsirasti baltų apnašų ir kūdikio burnytėje.

Ką daryti? Kreiptis į gydytoją.

8. PIENO TRŪKUMAS

Dažnai mamai, turinčiai neramų ar priešingai – vangų vaikelį, kyla klausimas: „Ar mano pieno tikrai pakanka?“. Ir nors pieno „fabrikėlio“ gamyba pirmosiomis dienomis nėra iki galo sklandi, greičiausiai jūsų pieno užtenka! Tai patvirtins sauskelnės, žindymų dažnis bei svorio rodmenys.

Kaip žinoti? Išnešiotas, sveikas naujagimis pirmąjį mėnesį turi žindyti 8-12 kartų per parą, kas 3-2 valandas. Sulaukus mėnesio ir daugiau žindymų skaičius mažėja.

Ar kūdikis gauna pakankamai pieno, parodo šlapinimosi ir tuštinimosi dažnis. Nuo penktos gyvenimo dienos naujagimis turi šlapintis 6-8 kartus (šlapimas bespalvis ir bekvapis). Tuštintis turi 3 ir daugiau kartų.

Išnešioti naujagimiai per pirmąsias 3-5 dienas po gimimo praranda iki 7-10% savo gimimo svorio. Tačiau per dvi savaites svoris sugrįžta į gimimo skaičius. Per pirmąjį mėnesį kūdikis turi priaugti mažiausiai 500 g. (skaičiuojant nuo mažiausio svorio rodmens). Tuo tarpu penkių mėnesių kūdikis jau turi sverti dvigubai tiek, kiek svėrė atėjęs į šį pasaulį.

Jei visgi jūsų pieno trūksta, vaikelis žinda neefektyviai, o jums ir toliau atrodo, kad pieno fabrikėlis taip ir neužsikuria, imkitės šių veiksmų:

1. Žindikyte ne rečiau nei kas dvi valandas,
2. Prie vienos krūties laikykite ne trumpiau nei 20-30 min (per tiek laiko spėja atbėgti riebesnis ir sotesnis pienelis), tada pasiūlykite kitą,
3. Iki trijų mėnesių kūdikį būtinai žindykite ir naktį. Bent kas 3-4 valandas. Jei mažylis miega- žadinkite,
4. Imkitės pientraukio ir kartą per dieną užsiimkite „60 min power pumping“. Jei pienas traukiamas iš abiejų krūtų iš karto, taisyklė tokia: 20 minučių pumpuojama, 10 minučių ilsimąsi, 10 minučių pumpuojama, 10 minučių ilsimąsi ir vėl 10 minučių pumpuojama, sustojama. Jei pienas vienu metu traukiamas iš vienos krūties, taisyklė tokia: 10 minučių pumpuojama kairė krūtis, 10 minučių – dešinė. 5 minutės ilsimąsi. Ir taip tris kartus.
   
   

9. KABOJIMAS ANT KRŪTIES

Kabojimu ant krūties vadinamas žindymas, kuriam nėra nei pradžios, nei pabaigos. :) Kūdikis nori būti prilipęs prie mamos 24/7 ir tai yra visiškai normalu, nors ir labai vargina mamą. Tai ypač būdinga pačioje gyvenimo pradžioje, kada tik mokomąsi žindyti, taip pat augimo šuolių metu, kai ilgai žindydamas kūdikis užsako gausesnę pieno gamybą. Ar bet kada kitą kartą, kai kūdikis serga, patiria fizinius nepatogumus, pilvelio skausmą, daug emocijų ar perteklinį emocinį stimuliavimą.

Ką daryti? Apsišarvuokite kantrybe ir atliepkite šį kūdikio poreikį. Nusiteikite kartu gulėti lovoje tiek, kiek vaikeliui reikės, o visus fizinius darbus bei buitinius rūpesčius perleiskite partneriui ar kitiems pagalbininkams.

10. SPENELIŲ KANDŽIOJIMAS

Ši problema iškyla pradėjus kaltis pirmiesiems dantukams. Taip kūdikis bando apsisaugoti nuo nemalonių pojūčių burnytėje.

Ką daryti? Užtikrinkite, kad vaikutis žįstų plačiai išžiota burna, o kas kartą jam įkandus, įkiškite savo pirštą tarp vaiko burnos ir spenelio (kad panaikintumėte vakuumą) ir ištraukusi spenelį sudrausminkite. Didesni mažyliai jau supranta mamos emocijas ir gali išmokti taip nebesielgti.

11. KRŪTIES STREIKAS

Streikas, kada iki šiol sklandžiai žindęs kūdikis, dėl vienos ar kitos priežasties nebenori imti krūties. Stumiasi rankomis, verkia, sukasi į šalį.

Ką daryti? Krūtį siūlykite vos pabudusiam ar jau mieguistam, ramiam kūdikiui. Jei vaikas krūties atsisako, nuraminkite jį, prisiminkite „oda ant odos“ kontaktą. Žindyti bandykite ramioje aplinkoje, kuri neskatintų nukreipti smalsaus mažylio dėmesio.

PABAIGAI

Jei susiduriate su čia išvardintais ar nepaminėtais, individualiais žindymo sunkumais ir negalite jų išspręsti pati, nebijokite kreiptis pagalbos! Gal Jums užteks nuoširdaus pokalbio su drauge ar giminaite, gal atsakymą rasite Facebook grupėse apie žindymą, o galbūt ant teisingo kelio užves gydytoja ar laktacijos specialistė. Atminkite, kad žindymas ir mamos pienas Jūsų vaikeliui yra toks pat svarbus, kaip mamos meilė. Todėl nenuleiskite rankų ir didžiausios sėkmės!